Pages Menu
Categories Menu

 

Veislinių gyvūnų parodos

Veislininkystė Lietuvoje turi dideles tradicijas ir mes jas turime puoselėti. Parodos – viena iš svarbių veislininkystės grandinių, kur galime parodyti savo ilgamečio darbo rezultatus, pasidalinti gerąja patirtimi.

UAB „Panevėžio veislininkystė“ rengiamų veislinių gyvūnų parodų, aukcionų, mugių metu organizuojamos ir įvairios konferencijos, gyvulininkystės ir veislininkystės pasiekimų seminarai, aptarimai, todėl galima teigti, kad bendrovės gamybinė bazė naudojama kaip veislinių gyvūnų demonstracinis kompleksas, kuriame turi būti diegiamos įvairios inovacijos. Rengiamose veislinių gyvūnų parodose eksponuojami geriausi Lietuvos augintojų išauginti gyvūnai, supažindinami ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti gyvulių augintojai bei užsienio svečiai su naujausiais Lietuvos gyvulių veislininkystės pasiekimais, parodoma ne tik geriausių, bet ir kuriamų, tobulinamų gyvulių pavydžiai, vyksta galvijų aukcionai, siekiama, kad parodos būtų naudingos visiems lankytojams. Parodose dalyvauja ir savo įrangą demonstruoja įvairios žemės ūkio technikos pardavėjai bei kitos produkcijos, skirtos žemės ūkiui prekybininkai.

iGDECEOYT

„VEISLINIŲ GYVŪNŲ PARODA 2017“

Parodos sustabdytos akimirkos:

Daugybė pažinčių, kontaktų ir sutarčių, suderėjus išskirtinės veislės gyvūną savo bandai pagerinti. Gurmaniškų sūrių iš senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių ir ožkų pieno degustacijos. Lietuviškų veislių gyvūnų pristatymas. Informatyvios paskaitos ūkininkams. Diskusija apie kooperacijos naudą. Neįkainojama emocinė patirtis mažiesiems parodos lankytojams, kai kuriems pirmąsyk išgirdus giedant gaidžius ir prunkščiant žirgus, glostant triušius, mėgdžiojant alpakų „kalbą“…
Visa tai – įvyko rugsėjo 15-16 dienomis Panevėžio r. Algirdiškio parodų centre vykusioje parodoje „Veislininkystės pasiekimai Lietuvoje 2017“.
Auga „varškiapienių“ karvučių paklausa
Paroda stebino jaunais veidais – ir pardavėjų, ir pirkėjų. Viena pažangiausių Pakruojo r. ūkininkių – Ernesta Kasperavičienė, iš mamos perėmusi 50 primilžiais garsėjančių karvučių ir kita tiek prieauglio, parodoje laiko negaišo. Pirmiausia suderėjo daugiafunkcį pieno pasterizatorių, kuriame galima gaminti ir minkštą sūrį bei jogurtus. „Kadangi sau nusipirkau brangius puodus, tai ir veršeliams puodo reikia“, – juokavo Ernesta. Ūkininkę labai sudomino, ko gero, šių metų parodos „vinis“: ypatingos juodmargės telyčaitės, kurias pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) genetikai.
Moksliškai įrodyta, kad tam tik¬rus genus turinčių karvių pienas yra naudingesnis už kitų veislių: nesukelia alergijos, tinka kai kurių ligų, net onkologinių, prevencijai. Negana to, pienas pasižymi didesniu kazeino tipo baltymų kiekiu, gerokai padidinančiu sūrių ir varškės gamybos išeigą.
E. Kasperavičienę apsispręsti dėl pirkinio paskatino ir parodoje sutikti pažįstami, nepatingėję atvykti net iš Plungės r., Alfredas ir Jovita Mikalauskai, jau anksčiau įsigiję tokių telyčaičių.
Pienininkystės ūkį praturtins buliukas ir šilkaplunksnės
Širvintų r. ekologiškai ūkininkaujančių Kristinos ir Arūno Martinėlių išaugintą veislinį hailendų buliuką savo bandai atnaujinti suderėjo elegantiška pora, atvykusi iš Klaipėdos krašto – Alvydas ir Jolanta Rasiukai. Kaip „ŪP“ sakė Jolanta, be karvių ūkyje auga povai ir bent 15 rūšių vištos – šeimininkės silpnybė. Pamario krašto ūkininkai pradžiugino ir dekoratyvinių paukščių veisėjus Aušrą ir Irmantą Švedarauskus iš Panevėžio r., nusipirkę 8 vištukes.
Ne vieną parodos medalį pelnę A. ir I. Švedarauskai atspėjo žiūrovų bei pirkėjų lūkesčius, atrinkę parodai paklausiausių veislių dekoratyvines višteles – daugiausia bramus, orpingtonus ir šiuo metu „ant bangos“ esančias juodas bei baltas šilkaplunksnes.
Ožka – meili augintinė ir draugė
Linksmas moteriškas klegesys sklido nuo ožkų pieno sūrio degustacijos stalų. Burnoje tirpo sertifikuoto ekologinio Griciūnų pieninių ožkų ūkio „Aukso rageliai“ skanėstai, saldaus, aštraus, cinamono ir kitokių skonių sūrio rutuliukai. Ožkininkystės entuziastės Andžela Ėmužytė ir Rasa Petkevičienė nuoširdžiai agitavo laikyti ožkas, nors šiuo metu Lietuvoje jų veisimas, pasak moterų, paliktas likimo valiai. A. Ėmužytė Širvintų r. augina 600 ožkų su mažyliais. Įkūrusi svečių namus su gurmaniškų patiekalų virtuve, priima net užsieniečių delegacijas, parduoda dietinę ožkieną. Vertina mėsines boer ir anglo-nubian veisles. Save Andželos mokine laikanti panevėžietė R. Petkevičienė gali kiekvieną asmeniniu pavyzdžiu įtikinti, kad ne cheminiai vaistai, bet ožkos pienas padėjo atgauti sveikatą ir dėl to moterį sužavėjo ožkininkystė.
„Būtinai parašykit: kas pradeda auginti ožkas, nebenori kitų augintinių. Ožka glausis ieškodama paguodos ir ramybės, visada atsidėkos už pagalbą jai ožkuojantis – pirmiau palaižys šeimininkę, tik po to ožiuką.
Bet jei nuskriausi, gyvenime nepamirš“, – teigė moterys. Nesvarbu, kad ožkas dar nuo krikščionybės įvedimo laikų lydi skeptiškas požiūris, neva dievas Perkūnas ant ožio jojo. Nesvarbu, kad kovodamos dėl lyderystės raguotosios, kaip agresyvūs politikai, gali viena kitai žarnas paleisti. Jei su jomis suaugi širdimi ir ragais, pasak Andželos ir Ra- sos, – tai patys meiliausi ir dėkingiausi gyvūnai.
Alpakų banda išaugo dešimteriopai
Meilę ir susižavėjimą egzotiškomis alpakomis išsakė jų augintojai Renata ir Rolandas Meleškos. „Buvom miestiečiai, virtom kaimiečiais“, – savo sprendimo nesigailėjo kūrybingi pašnekovai. Kaip dažnai nutinka, panevėžiečių šeima iš pradžių įsigijo sodybą „savaitgalio poilsiui“. Nei supratimo, nei patirties apie gyvūnus neturėjusi Renata sako nebūtų patikėjusi, kad per keletą metų taps egzotiškų gyvūnų augintoja, o pramogai įsigytos 4 alpakos virs 39 švelniavilnių banda ir verslu. Dabar Panevėžio r. Medikonių k. esančiame 3,5 ha ūkyje viešnioms iš Pietų Amerikos draugiją palaiko 3 šunys, 10 kačių ir 4 ožiukai.

Parodos lankytojai būriavosi prie kiek nerimaujančių alpakų, grožėjosi kašmyro švelnumo natūralių atspalvių vilnos pirštinėmis, kojinėmis, karšinio antklodėmis. Tai gydomieji, antialerginiai gaminiai, aiškino Renata. Verslas nelengvas, nes alpakų vilna neturi lanolino, elektrinasi, mažai kas imasi ją verpti. Užtat mugėms skirtus dailiuosius rankdarbius virbalais mezga neeilinis mezgėjas – Raimundas Mikuševičius.
UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius pasidžiaugė savo jaunu darbščiu kolektyvu ir parodos naujove – aukšto lygio seminarais, apskritojo stalo diskusijomis kooperacijos tema. Seminarai sudomino per pusantro šimto klausytojų, vadinasi, temos buvo aktualios. Į parodą su eksponatais ar tik pasmalsauti atvyko visi kviestieji, kuriems leido ambicijos ir ne per dideli norai, – lakoniškai apibendrino N. Gricius.
Lietuvos viduryje, patogiai pasiekiamame Algirdiškyje nuo seno rengiamų parodų efektyvumą patvirtino ir užsienio žemės ūkio specialistų dėmesys. Lietuviškomis gyvulių veislėmis šiemet susidomėjo Vokietijos, Turkijos, Italijos, Izraelio, Vengrijos, Baltarusijos atstovai.

Daugiau straipsnyje:
http://www.alfa.lt/straipsnis/50217244/algirdiskio-parodos-leitmotyvas-stiprybe-lemia-vienybe

 

„VEISLINIŲ GYVŪNŲ PARODA 2016“

http://ukininkopatarejas.lt/veisliniu-gyvunu-paroda-algirdiskio-sekmes-istorija-isibegeja/

Parodos akimirkos:

DSC01671 (Large) DSC_0273 (Large) DSC_0278 (Large) DSC_0281 (Large) DSC01709 (Large) DSC01559 (Large) 15 (Large) DSC01595 (Large) DSC_0289 (Large) DSC01616 (Large) DSC01659 (Large) DSC_0261 (Large) DSC_0212 (Large) 41-300x214 111-300x200 DSC01715 (Large) DSC01721 (Large) DSC01727 (Large) DSC01733 (Large)

Panevėžio r., Algirdiškyje, UAB „Panevėžio veislininkystė“ parodų bazėje, rugsėjo 9-10 d. vilnijo tradicinė metų šventė – veislinių gyvūnų paroda, kurioje pademonstruoti produktyviausi ir gražiausi mūsų šalies žemdirbių išpuoselėti įvairių veislių gyvuliai bei paukščiai. Šiemet pirmą kartą pati UAB „Panevėžio veislininkystė“ buvo ne tik renginio erdvės teikėja, bet ir pagrindinė jo organizatorė, programoje numačiusi vietos ir spalvingiems reginiams, ir dalykiškoms veislininkystės profesionalų diskusijoms.

Veislininkystės paroda yra antroji, vykusi renovuotoje, modernioje ir patogioje Algirdiškio bazėje, tad ne sykį ir šiemet pabrėžta, jog tai viena Lietuvos sėkmės istorijų, kuomet, surėmus pečius Žemės ūkio ministerijai ir žemdirbių savivaldai bei įdėjus santykinai nedidelę keturių milijonų, skaičiuojant litais, investiciją, pavyko sukurti infrastruktūrą ne tik gyvulininkystės parodoms, bet ir modernius veislinės medžiagos eksporto ir importo „vartus“, t.y. gyvulių surinkimo, karantinavimo centrus ir paviljoną aukcionams.

Pernai į šio paviljono ringą (užpernai – į aptvarą lauke) mėsinių galvijų augintojai išdrįso išvesti tik pavienius gyvulius, o šiemet per dvi parodos dienas jų pademonstruota net aštuonios dešimtys. Visus šių mėsinių veislių galvijų „pasirodymus“ lydėjo profesionalūs kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vadovo ir galvijų veislinės vertės vertintojo Alvydo Pečiulaičio komentarai.

Stebėti bei aptarinėti įspūdingų formų mėsinius, taip pat pieninius galvijus, kurie šiuo metu ir yra svarbiausi mūsų šalies gyvulininkystės produktų gamybos „instrumentai“, be abejo, buvo svarbu ir jų augintojams, ir renginyje dalyvavusių valstybinių institucijų atstovams. Tačiau ne mažesnio dėmesio sulaukė visi kiti šimtais skaičiuojami eksponatai – žirgai, avys, ožkos, triušiai, paukščiai, kuriuos pristatė augintojų asociacijos, mokslo įstaigos, įmonės bei pavieniai ūkininkai. Vieni eksponatų augintojai teigė veislinius, neretai labai egzotinius gyvūnus auginantys tik dėl hobio, kitiems tai – pagrindines ar papildomas pajamas nešantis verslas. Tačiau visus renginio dalyvius vienijo bendras vardiklis – dėmesys selekcinei veiklai ir noras išauginti kuo aukštesnės genetinės vertės gyvūną.

Oficialią parodos pradžią ir šiemet tradiciškai simbolizavo momentas, kuomet trenkiant smagiam maršui į sceną kopė renginio svečiai: Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Petras Čimbaras, šio komiteto narys Jonas Kondrotas, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, šalies mėsinės galvijininkystės „krikštatėviu“ tituluojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) profesorius Česlovas Jukna, dėl UAB „Panevėžio veislininkystė“ renovacijos „starto“ itin daug pastangų įdėjęs buvęs žemės ūkio ministras, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Vigilijus Jukna, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Vilius Rekštys, LSMU VA profesorius Henrikas Žilinskas, Panevėžio savivaldybės meras Povilas Žagunis ir, be abejo, renginio šeimininkas – UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Sveikindamas renginio dalyvius žemės ūkio viceministras S. Cironka pastebėjo, kad veislinių gyvūnų paroda Algirdiškyje kasmet tampa vis įdomesnė. O tai – įrodymas, kad Lietuvoje veislininkystės situacija gana gera išvien dirbant valstybės, mokslo, mokymo, konsultavimo institucijoms ir žemdirbiams. „Noriu palinkėti judėti į priekį, nes atsiranda naujos rinkos, kurioms reikia gerų lietuviškų gyvulių“, – kalbėjo S. Cironka. O KRK pirmininkas P. Čimbaras šmaikštavo į renginį atsivežęs per mažai pinigų, mat už jo nusižiūrėtą eksponatą augintojas užsiprašė nemenkos 3 tūkst. Eur sumos. Tai, anot jo, leidžia daryti išvadą, kad gera veislinė medžiaga šiandien turi jos vertę atitinkančią kainą.

Visi svečiai ir organizatoriai parodos dalyviams bei lankytojams linkėjo kuo produktyvesnių dalykinių diskusijų ir pačių spalvingiausių įspūdžių. O jų tikrai negalėjo trūkti, nes norintieji galėjo konsultuotis su kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“, UAB „Baltic Vianco prekyba“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Pieno tyrimai“, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių reprodukcijos laboratorijos, šios aukštosios mokyklos Gyvulininkystės technologijos fakulteto bei Josifo Taco melžimo mokymo centro atstovais, žemės ūkio technika bei gyvulininkystei skirta produkcija prekiaujančių įmonių pardavėjais. O norintieji – tiesiog pasigrožėti eksponatais bei betarpiškai pabendrauti su jų augintojais.

Tad žmonės turėjo suskubti ir prie maniežo, kuriame vyko žirgų veislių pristatymas ir parodomoji jų programa, šunų dresūros mokyklos „Lyderis“ pasirodymas, ir į fermas, kuriose gageno, čirškė ar mykė augintojų nepriekaištingai išpuoselėti ir visiškai maži, ir įspūdingiausių gabaritų eksponatai.

Patys veisėjai, be abejo, su nekantrumu laukė svarbiausio parodos momento – eksponatų nugalėtojų paskelbimo. Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos sudaryta komisija, kurios nariai buvo ir visų parodoje dalyvavusių augintojų asociacijų atstovai, nugalėtojais pripažino šiuos eksponatus: pieninių veislių galvijų grupėje geriausiai įvertinta Lietuvos žalųjų veislės telyčia (savininkas – Guostagalio ŽŪB), holšteinų veislės telyčia (augintoja Irena Lachaj), Lietuvos juodmargių veislės telyčia (savininkas – Pauliukų ŽŪB). Mėsinių veislių galvijų grupėje I vieta įvertintas simentalų veislės bulius (savininkas – Rolandas Marcinkevičius). II vieta įvertintas ūkininkės Rasos Rutkauskienės limuzinų veislės bulius, III vieta – hailendų veislės bulius, kurio augintoja ūkininkė Kristina Martinėlienė. Arklių grupėje nugalėtoju pripažintas UAB „Lietuvos žirgynas“ filialo „Nemuno žirgynas“ trakėnų veislės eržilas Kabulas, avių grupėje – UAB „Šeduvos avininkystė“ Lietuvos juodgalvių veislės avis, ožkų grupėje – Renatos Petkevičienės Anglo-Nubian veislės ožka. Triušių grupėje I vieta įvertinta Aloyzo Mitrikevičiaus belgų milžinų veislės triušių kolekcija, II vieta – Jono Jonaičio Vienos juodųjų veislės triušių kolekcija, III vieta – Artūro Stimbirio Kalifornijos veislės triušių kolekcija. Paukščių grupėje geriausiai įvertinti Vido Baliukonio veisiami senieji anglų peštukiniai vištiniai paukščiai.

Parodos metu vyko ir dalykinis forumas, kurio metu diskutuota apie šalies veislininkystės realijas bei perspektyvas. Savų argumentų jame pateikė KRK pirmininkas

P. Čimbaras, pastebėjęs, kad šiųmetės parodos eksponatai puikiai iliustruoja tai, kad šalies veislininkystė eina teisingu keliu. Tačiau, norint iš šios veiklos realiai uždirbti, augintojų asociacijos turėtų keisti strategiją ir ne skaidytis, bet vienytis, nes, pirmininko žodžiais, šiuo metu, užuot žiūrėjus bendro intereso, kaip racionaliausiu būdu panaudoti gaunamą paramą, asociacijos „paklodę“ traukia kiekviena į savo pusę. P. Čimbarui antrino ir žemės ūkio viceministras S. Cironka, kvietęs padiskutuoti, ką reikėtų padaryti, kad veislininkystės veikla vyktų sklandžiau. „Šalyje turime veisėjų asociacijas, turime už veislininkystę atsakingas valstybės institucijas, veislininkystės sistemą, tačiau neturime atitinkamų kiekių galutinio produkto.

Šalies eksporto sandaroje gyvulininkystės produktai tesudaro 5 proc. Pastaraisiais metais užauginame beveik 6 mln. t grūdų, iš jų 3,5 mln. t eksportuojame, užuot šalyje plėtoję gyvulininkystę ir kūrę pridėtinę vertę. Todėl asociacijos turėtų pradėti keisti požiūrį į verslą ir siekti ne žaliavos, o galutinių produktų pardavimo“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Žemdirbių atstovai savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad ūkininkas parduoda tai, kas jam tuo metu labiausiai apsimoka, kad neįmanoma sudaryti ilgalaikių sutarčių su vietos perdirbimo įmonėmis, intensyviau kooperuotis, formuoti stambesnes galvijų siuntas, nes informacijos sklaidai koją kiša Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Tačiau viena išvada visų forumo dalyvių buvo prieita bendra: jei laikytume tokį gyvulių skaičių, koks buvo laikomas kadaise, o šių gyvulių produktyvumas būtų toks, koks yra šiandien, gyvulininkystės šaka Lietuvoje tikrai suklestėtų.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

„VEISLINIŲ GYVŪNŲ PARODA 2015“

Parodos tikslas – skatinti veislinių gyvūnų auginimą, veisimą, gerinti ūkių bandų produktyvumą, supažindinti visuomenę ir suinteresuotus subjektus su veislininkystės sektoriaus plėtra, pažanga bei naujovėmis Lietuvoje, pasidžiaugti pripažintų veislininkystės institucijų veikla ir pasiekimais.

Parodos dalyviai – gyvulininkystės asociacijos – pripažintos veislininkystės institucijos, veislinių gyvūnų augintojai, gyvulininkystės ir veislininkystės šakas atstovaujančios valstybės, mokslo ir mokymo institucijos bei įmonės, teikiančios paslaugas žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriui. Parodos lankytojus džiugino pieniniai ir mėsiniai galvijai, veisliniai žirgai, avys, triušiai, paukščiai, kailiniai žvėreliai, žuvys. Vyko parodomieji mėsinių veislių galvijų vertinimai. Vertinimą atliko veislininkystės ekspertai. Vyko avių, triušių, kailinių žvėrelių veislių pristatymai ir vertinimas. Naują programą pristatė Panevėžio šunų mylėtojų klubas „Lunaris“, Parodą papuošė netradiciniai gyvūnai – egzotiškieji kupranugarinių šeimos porakanopiniai žinduoliai – alpakos. Azartiškiausieji parodos svečiai ir dalyviai turėjo galimybę išbandyti kantrybę sraigių lenktynėse.

Mažųjų parodos lankytojų visos parodos metu laukė siurprizai: žaidimai, konkursai, varžybos, apdovanojimai..

Parodos akimirkos:

12019856_858563290865947_5462265701229867589_n 12009793_858577180864558_2169694943722689654_n 12009670_858576964197913_4000827388116660431_n 12004877_858577727531170_6623948310349226487_n 12004076_858577837531159_2526905554631517637_n 12003269_858576967531246_2849614161011863849_n 12002871_858577087531234_1983754051897118549_n 12002853_858577027531240_4269943253420596477_n 12002284_858577444197865_5623656193783065232_n 11990489_858577554197854_2472835993770448914_n 11986571_858577407531202_485115989816747022_n 11222352_858576897531253_4989812867422592210_n 11010575_858577104197899_2006882352585767326_n