Veislinių gyvūnų parodos
Veislininkystė Lietuvoje turi dideles tradicijas ir mes jas turime puoselėti. Parodos – viena iš svarbių veislininkystės grandinių, kur galime parodyti savo ilgamečio darbo rezultatus, pasidalinti gerąja patirtimi.
UAB „Panevėžio veislininkystė“ rengiamų veislinių gyvūnų parodų, aukcionų, mugių metu organizuojamos ir įvairios konferencijos, gyvulininkystės ir veislininkystės pasiekimų seminarai, aptarimai, todėl galima teigti, kad bendrovės gamybinė bazė naudojama kaip veislinių gyvūnų demonstracinis kompleksas, kuriame turi būti diegiamos įvairios inovacijos. Rengiamose veislinių gyvūnų parodose eksponuojami geriausi Lietuvos augintojų išauginti gyvūnai, supažindinami ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti gyvulių augintojai bei užsienio svečiai su naujausiais Lietuvos gyvulių veislininkystės pasiekimais, parodoma ne tik geriausių, bet ir kuriamų, tobulinamų gyvulių pavydžiai, vyksta galvijų aukcionai, siekiama, kad parodos būtų naudingos visiems lankytojams. Parodose dalyvauja ir savo įrangą demonstruoja įvairios žemės ūkio technikos pardavėjai bei kitos produkcijos, skirtos žemės ūkiui prekybininkai.
„VEISLINIŲ GYVŪNŲ PARODA ALGIRDIŠKIS 2020“
Tradicinė, nepakartojama ir unikali, įvairiausių ūkinių veislių kupina paroda.
Veislininkystės parodoje Panevėžio rajone – beveik 500 eksponatų
„Lietuvos veislininkystės pasiekimai Algirdiškis 2019“
UAB „Panevėžio veislininkystė“ ūkinių gyvūnų parodų, aukcionų organizavimo vietoje (Algirdiškio k., Panevėžio r.), 2019 m. rugsėjo 13-14 d. vyko ūkinių veislinių gyvūnų paroda „Lietuvos veislininkystės pasiekimai Algirdiškis 2019“
https://www.agroeta.lt/lietuvos-veislininkystes-pasiekimu-parodoje-panevezio-veislininkyste-siekia-ipusti-kuo-daugiau
„LIETUVOS VEISLININKYSTĖS PASIEKIMAI 2018“
Kiekvieną rugsėjį Algirdiškyje galima pamatyti visą ūkinių gyvūnų margumyną – nuo mėsinių bulių, pieninių karvių iki egzotiškų avių ir retų veislių paukščių. Ne išimtis ir 2018 metų rugsėjo 14-15 dienomis vykusi paroda ir jos atmintyje ir nuotraukose išlikusios akimirkos:
„VEISLINIŲ GYVŪNŲ PARODA 2017“
Parodos sustabdytos akimirkos:
Daugybė pažinčių, kontaktų ir sutarčių, suderėjus išskirtinės veislės gyvūną savo bandai pagerinti. Gurmaniškų sūrių iš senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių ir ožkų pieno degustacijos. Lietuviškų veislių gyvūnų pristatymas. Informatyvios paskaitos ūkininkams. Diskusija apie kooperacijos naudą. Neįkainojama emocinė patirtis mažiesiems parodos lankytojams, kai kuriems pirmąsyk išgirdus giedant gaidžius ir prunkščiant žirgus, glostant triušius, mėgdžiojant alpakų „kalbą“…
Visa tai – įvyko rugsėjo 15-16 dienomis Panevėžio r. Algirdiškio parodų centre vykusioje parodoje „Veislininkystės pasiekimai Lietuvoje 2017“.
Auga „varškiapienių“ karvučių paklausa
Paroda stebino jaunais veidais – ir pardavėjų, ir pirkėjų. Viena pažangiausių Pakruojo r. ūkininkių – Ernesta Kasperavičienė, iš mamos perėmusi 50 primilžiais garsėjančių karvučių ir kita tiek prieauglio, parodoje laiko negaišo. Pirmiausia suderėjo daugiafunkcį pieno pasterizatorių, kuriame galima gaminti ir minkštą sūrį bei jogurtus. „Kadangi sau nusipirkau brangius puodus, tai ir veršeliams puodo reikia“, – juokavo Ernesta. Ūkininkę labai sudomino, ko gero, šių metų parodos „vinis“: ypatingos juodmargės telyčaitės, kurias pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) genetikai.
Moksliškai įrodyta, kad tam tik¬rus genus turinčių karvių pienas yra naudingesnis už kitų veislių: nesukelia alergijos, tinka kai kurių ligų, net onkologinių, prevencijai. Negana to, pienas pasižymi didesniu kazeino tipo baltymų kiekiu, gerokai padidinančiu sūrių ir varškės gamybos išeigą.
E. Kasperavičienę apsispręsti dėl pirkinio paskatino ir parodoje sutikti pažįstami, nepatingėję atvykti net iš Plungės r., Alfredas ir Jovita Mikalauskai, jau anksčiau įsigiję tokių telyčaičių.
Pienininkystės ūkį praturtins buliukas ir šilkaplunksnės
Širvintų r. ekologiškai ūkininkaujančių Kristinos ir Arūno Martinėlių išaugintą veislinį hailendų buliuką savo bandai atnaujinti suderėjo elegantiška pora, atvykusi iš Klaipėdos krašto – Alvydas ir Jolanta Rasiukai. Kaip „ŪP“ sakė Jolanta, be karvių ūkyje auga povai ir bent 15 rūšių vištos – šeimininkės silpnybė. Pamario krašto ūkininkai pradžiugino ir dekoratyvinių paukščių veisėjus Aušrą ir Irmantą Švedarauskus iš Panevėžio r., nusipirkę 8 vištukes.
Ne vieną parodos medalį pelnę A. ir I. Švedarauskai atspėjo žiūrovų bei pirkėjų lūkesčius, atrinkę parodai paklausiausių veislių dekoratyvines višteles – daugiausia bramus, orpingtonus ir šiuo metu „ant bangos“ esančias juodas bei baltas šilkaplunksnes.
Ožka – meili augintinė ir draugė
Linksmas moteriškas klegesys sklido nuo ožkų pieno sūrio degustacijos stalų. Burnoje tirpo sertifikuoto ekologinio Griciūnų pieninių ožkų ūkio „Aukso rageliai“ skanėstai, saldaus, aštraus, cinamono ir kitokių skonių sūrio rutuliukai. Ožkininkystės entuziastės Andžela Ėmužytė ir Rasa Petkevičienė nuoširdžiai agitavo laikyti ožkas, nors šiuo metu Lietuvoje jų veisimas, pasak moterų, paliktas likimo valiai. A. Ėmužytė Širvintų r. augina 600 ožkų su mažyliais. Įkūrusi svečių namus su gurmaniškų patiekalų virtuve, priima net užsieniečių delegacijas, parduoda dietinę ožkieną. Vertina mėsines boer ir anglo-nubian veisles. Save Andželos mokine laikanti panevėžietė R. Petkevičienė gali kiekvieną asmeniniu pavyzdžiu įtikinti, kad ne cheminiai vaistai, bet ožkos pienas padėjo atgauti sveikatą ir dėl to moterį sužavėjo ožkininkystė.
„Būtinai parašykit: kas pradeda auginti ožkas, nebenori kitų augintinių. Ožka glausis ieškodama paguodos ir ramybės, visada atsidėkos už pagalbą jai ožkuojantis – pirmiau palaižys šeimininkę, tik po to ožiuką.
Bet jei nuskriausi, gyvenime nepamirš“, – teigė moterys. Nesvarbu, kad ožkas dar nuo krikščionybės įvedimo laikų lydi skeptiškas požiūris, neva dievas Perkūnas ant ožio jojo. Nesvarbu, kad kovodamos dėl lyderystės raguotosios, kaip agresyvūs politikai, gali viena kitai žarnas paleisti. Jei su jomis suaugi širdimi ir ragais, pasak Andželos ir Ra- sos, – tai patys meiliausi ir dėkingiausi gyvūnai.
Alpakų banda išaugo dešimteriopai
Meilę ir susižavėjimą egzotiškomis alpakomis išsakė jų augintojai Renata ir Rolandas Meleškos. „Buvom miestiečiai, virtom kaimiečiais“, – savo sprendimo nesigailėjo kūrybingi pašnekovai. Kaip dažnai nutinka, panevėžiečių šeima iš pradžių įsigijo sodybą „savaitgalio poilsiui“. Nei supratimo, nei patirties apie gyvūnus neturėjusi Renata sako nebūtų patikėjusi, kad per keletą metų taps egzotiškų gyvūnų augintoja, o pramogai įsigytos 4 alpakos virs 39 švelniavilnių banda ir verslu. Dabar Panevėžio r. Medikonių k. esančiame 3,5 ha ūkyje viešnioms iš Pietų Amerikos draugiją palaiko 3 šunys, 10 kačių ir 4 ožiukai.
Parodos lankytojai būriavosi prie kiek nerimaujančių alpakų, grožėjosi kašmyro švelnumo natūralių atspalvių vilnos pirštinėmis, koj